Kas yra skrandžio šuntavimas?
Skrandžio apylankos, dar vadinamos Roux-en-Y skrandžio apylanka (RYGB), yra chirurginė svorio mažinimo procedūra, kurią sudaro tiek ribojanti, tiek malabsorbcinė dalis. Tai viena iš dažniausiai atliekamų bariatrinių operacijų.
Atliekant skrandžio apylankos operaciją atliekami įvairūs veiksmai, kuriais siekiama sumažinti skrandžio dydį ir pakeisti virškinimo sistemą. Pateikiame bendrą šių veiksmų aprašymą:
Skrandžio padalijimas: Prieš pradedant operaciją, skrandis padalijamas taip, kad susidarytų mažesnė viršutinė skrandžio dalis (maišelis) ir didesnė apatinė skrandžio dalis (likutis). Viršutinė skrandžio dalis sumažėja, kad valgydami greičiau jaustumėtės sotūs.
Jejunum maršrutų sudarymas: Viršutinė skrandžio dalis jungiasi su plonosios žarnos pradžia. Taip dalis maisto apeina mažesnį skrandį ir praleidžia dalį virškinimo proceso.
Jejunum maršruto keitimas: Plonoji žarna prijungiama prie dalies, kuri yra atskirta nuo likusio skrandžio. Tai neleidžia maistui prasiskverbti pro tam tikrą žarnyno dalį ir patekti į kitas dalis, todėl sumažėja įsisavinamo maisto kiekis.
Ši procedūra skatina svorio mažėjimą dviem būdais. Pirma, skrandžio padalijimas ir sumažinimas padeda mažinti svorį, nes apriboja suvartojamo maisto kiekį. Antra, dėl plonosios žarnos pertvarkymo ir dalinės malabsorbcijos organizmas negali visiškai suvirškinti maistinių medžiagų, todėl suvartojama mažiau kalorijų.
Nors skrandžio apylankos operacija yra veiksminga priemonė kovojant su nutukimu, ji yra reikšminga chirurginė procedūra, susijusi su tam tikra rizika ir galimomis komplikacijomis. Todėl prieš operaciją svarbu atlikti išsamų sveikatos priežiūros specialisto įvertinimą ir išsamiai aptarti procedūros naudą, riziką ir laukiamus rezultatus.
Kokios yra skrandžio šuntavimo komplikacijos?
Skrandžio apylankos operacija, dar vadinama Roux-en-Y skrandžio apylanka, yra bariatrinės chirurgijos rūšis, kurios metu sukuriamas nedidelis skrandžio maišelis ir nukreipiama dalis plonosios žarnos. Nors skrandžio apylankos operacija paprastai laikoma saugia ir veiksminga, gali kilti komplikacijų. Tai gali būti:
Nutekėjimas: Po skrandžio apylankos operacijos didžiausią susirūpinimą kelia nesandarumo rizika jungčių vietose arba sąvaržų linijose. Tai gali sukelti infekciją, pūlinį ar kitas komplikacijas. Chirurgai imasi atsargumo priemonių, kad sumažintų nuotėkio riziką, pavyzdžiui, sutvirtina jungtis ir naudoja chirurginius hermetikus.
Griežtieji reikalavimai: Skrandžio maišelio ir plonosios žarnos jungtyje gali atsirasti susiaurėjimų arba striktūrų. Dėl to gali kilti rijimo ar maisto praleidimo sunkumų, todėl gali prireikti endoskopinės dilatacijos arba chirurginės intervencijos.
Išmetimo sindromas: Po skrandžio apylankos operacijos gali pasireikšti ištuštėjimo sindromas, ypač kai vartojamas daug cukraus ar riebalų turintis maistas. Tai greitas nesuvirškinto maisto judėjimas iš skrandžio maišelio į plonąsias žarnas, sukeliantis tokius simptomus kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, galvos svaigimas ir prakaitavimas.
Mitybos trūkumai: Dėl skrandžio apylankos operacijos pakinta normalus maistinių medžiagų virškinimas ir įsisavinimas, todėl gali trūkti vitaminų (pvz., B12, D ir folio rūgšties), mineralų (pvz., geležies ir kalcio) ir baltymų. Norint išvengti maisto trūkumo, būtina visą gyvenimą vartoti maisto papildus ir reguliariai stebėti mitybos lygį.
Tulžies pūslės akmenys: Po skrandžio apylankos operacijos sparčiai mažėjantis svoris padidina tulžies pūslės akmenų atsiradimo riziką. Dėl tulžies tekėjimo pokyčių tulžies pūslė gali tinkamai neištuštėti, todėl gali susidaryti tulžies akmenų. Kai kuriais atvejais tulžies pūslę gali tekti pašalinti operacijos metu arba po jos.
Opos: Vėžys gali atsirasti skrandyje arba skrandžio maišelio ir plonosios žarnos jungtyje. Šios opos gali sukelti skausmą, kraujavimą ar perforaciją, todėl gali prireikti medicininės ar chirurginės intervencijos.
Kraujo krešuliai: Bariatrinė chirurgija padidina kraujo krešulių susidarymo riziką kojose (giliųjų venų trombozė) arba jų patekimo į plaučius (plaučių embolija). Šiai rizikai sumažinti taikomos tokios atsargumo priemonės kaip ankstyva mobilizacija, kompresinės kojinės ir kraują skystinantys vaistai.
Svarbu pažymėti, kad šios komplikacijos yra galimos, tačiau jos pasireiškia ne kiekvienam žmogui. Komplikacijų rizika gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip bendra asmens sveikata, pooperacinių rekomendacijų laikymasis ir chirurgo patirtis bei įgūdžiai. Prieš atliekant skrandžio apylankos operaciją, išsamūs pokalbiai su sveikatos priežiūros komanda, įskaitant chirurgą ir bariatrijos specialistus, gali padėti išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, apibūdinti galimą riziką ir pateikti rekomendacijas, kad operacija būtų saugi ir sėkminga.